Artėjanti Aviacijos šventė Mažeikiuose vis mintimis nukelia į tolimąją praeitį, kai atrodė, kad pakilti į dangų žmogui nepavyks, tačiau „žmogus visais laikais ilgėjosi sparnų“, todėl netrūko konstruktorių, kuriančių skraidančius aparatus, ir pagaliau svajonė išsipildė – pakilo lėktuvai... Juos pilotavo drąsūs žmonės, nebijantys pavojų, tarp jų ir tie, kuriems buvo brangi Lietuva, kurie pasiryžo perskristi Atlantą ar įveikti kitą atstumą, kad išgarsintų Lietuvos vardą. Visiems gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai, o mažeikiškiams – Julijono Kumpikevičiaus – iš Mažeikių kilusio pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos lakūno, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjo. Liepos 16 d. Aviacijos šventė ir vyks J. Kumpikevičiaus vardu pavadintame Mažeikių aerodrome.
Perskrido Atlantą
Šiandien sukanka 83 metai, kai iš Niujorko Benneto aerodromo pakilo ir Lietuvos link per Atlantą pasuko lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. Jų skrydis baigėsi tragiškai: perskridę Atlantą, drąsieji lakūnai žuvo tuometinėje Vokietijoje, Soldino apylinkėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Jų skrydžio tikslas – išpildyti žmonijos siekį nutiesti oro kelius virš Šiaurės Atlanto ir Europos.
Pasak viekšniškio aviatoriaus Klemo Intos, 3-ajame ir 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, aviacijos aušroje, ne vienas lakūnas bandė perskristi vandenyną ir ne vienas žuvo, nes tais laikais Atlanto šturmas buvo ne mažesnis žygis, negu skrydis į kosmosą.
„S. Dariui ir S. Girėnui, neturintiems pakankamai lėšų ir neremiamiems jokos valstybės ar įmonės, oru pasiekti Kauną buvo nepaprastai sunku. Savo lėšomis įsigiję lėktuvą, visuomenės padedami jį paruošę tolimam skrydžiui, įveikė Atlantą, – pasakojo K. Inta. – Nors jie žuvo nebaigę kelionės, tačiau jų žygis užėmė 2-ąją vietą pasaulyje tolimųjų skrydžių istorijoje. To meto specialistus labai nustebino „Lituanicos“ valdymo tikslumas, naudojantis tik kompasu, be jokių modernių skridimo įrenginių.“
Viekšniškio aviatoriaus teigimu, pasaulinės aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis vertinamas dėl to, kad be keičiamo žingsnio propelerio lakūnai pakilo perkrautu lėktuvu, nenusileidę nuskrido 6411 kilometrų ir pasiekė antrą tuo metu rezultatą pasaulyje pagal skridimo tolį ir ketvirtą pagal išbuvimo ore laiką – 37 val. 11 min., jų skridimas buvo vienas tiksliausių visoje aviacijos istorijoje, įveikdami Atlantą paprastu lėktuvu, lakūnai įrodė, kad įmanoma nutiesti reguliarų oro kelią tarp Europos ir Amerikos žemynų, pirmieji pasaulyje oro keliu oficialiai gabeno paštą iš Šiaurės Amerikos į Europą. „Lituanicos“ katastrofa parodė navigacinių priemonių būtinumą.
Įkvėpė nutrūktgalviškam skrydžiui
Nepraėjus nė metams nuo tragiško S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio nutrūktgalviškam skridimui iš Prahos į Kauną pasiryžo jaunas mažeikiškis Julijonas Kumpikevičius, visada svajojęs apie aviaciją.
J. Kumpikevičius gimė 1910 m. balandžio 29 d. Mažeikiuose, bajorų šeimoje. Nuo vaikystės domėjosi mechanika, lėktuvais. Buvo sumeistravęs sklandytuvą, kurį sėkmingai išbandė Nidoje.
1928 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, prašėsi paskiriamas į Karo aviaciją, kur tikėjosi galėsiąs išmokti skraidyti, tačiau buvo paskirtas į Aviacijos mechanikų skyrių, užsitarnavo puskarininkio laipsnį, tapo puikiu mechaniku.
Atitarnavęs kariuomenėje, dirbo vairuotoju Kaune, Užsienio reikalų ministerijoje. Prašėsi priimamas į Lietuvių aviacijos klubą, tačiau prašymas buvo atmestas, nes J. Kumpikevičius neturėjo pinigų stojamajam mokesčiui sumokėti. Tada vaikinas kreipėsi į ministrą Dovą Zaunių, kad būtų išsiųstas tarnauti į Lietuvos atstovybę Prahoje (Čekija), nes šioje šalyje aviacija sparčiai augo. Ministras sutiko, ir 1932 m. J. Kumpikevičius nuvyko į Čekiją. Ten jis greitai pramoko skraidyti, čekų kalba išlaikė skraidymo egzaminus.
Lietuvių aviacijos klubas Kaune, sužinojęs apie J. Kumpikevičiaus pasiekimus, pakvietė jį parskristi į Lietuvą.
Sulaukė pripažinimo
Čekai pasiūlė nusipirkti seną, iš apyvartos nurašytą lėktuvą. J. Kumpikevičius jį suremontavo ir 1934 m. kovo 5–9 dienomis visų Lietuvos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose pasirodė informacija apie nutrūktgalvišką jaunojo mažeikiškio skrydį iš Prahos į Kauną. Tvyrojo įtampa, nes nuo legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai, oras buvo baisus: snigo, pūtė stiprus vėjas, o 23 m. lakūnas skrido senutėliu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų.
Skrendant virš Vokietijos, šūviais lėktuvas buvo priverstas nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, surengė vaišes.
Antrąją skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų J. Kumpikevičius sunkiai orientavosi erdvėje, turėjo labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu.
Trečiąją dieną Lietuvoje jį sutiko labai iškilmingai: į sutiktuves susirinko visi karo aviacijos karininkai, sakė kalbas, džiaugėsi laimingai pasibaigusiu skrydžiu, lakūną apgyvendino „Metropolyje“.
Po šio skrydžio J. Kumpikevičius pripažintas pirmuoju Lietuvos civilinės aviacijos lakūnu, jam suteiktas tarptautinio lakūno vardas.
1934-1939 m. lakūnas daug energijos skyrė Šaulių aviacijai įkurti: atliko skrydžius šiam projektui įgyvendinti, nuolat kalbėjo per radiją, įvairiais būdais reklamavo aviaciją. Jo pastangų dėka Šaulių aviacijos skyrius buvo įkurtas.
Įamžino atminimą
Drąsiojo kraštiečio žymųjį skrydį mažeikiškiams prieš devynetą metų priminė dr. Giedrė Kumpikaitė – Niujorke gyvenanti ilgametė Tautos fondo bei „Lietuvos radijas“ vadovė, Long Island universiteto profesorė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė.
Tuo metu profesorė kūrė filmą apie savo tėvą. Atvykusi į Mažeikius, G. Kumpikaitė susitiko su Savivaldybės vadovais, mažeikiškiais, prisimenančiais bajorų Kumpikevičių šeimą.
2012 m., įamžinant narsiojo mažeikiškio lakūno atminimą, jo vardu pavadintas Mažeikių aerodromas, surengta pirmoji Aviacijos šventė, sutraukusi daugybę dalyvių ir žiūrovų bei palikusi pačius geriausius įspūdžius. Tuomet buvo prasitarta, kad tokia šventė turėtų tapti tradicine.
Šį šeštadienį, liepos 16-ąją, mažeikiškius ir svečius vėl kviečia Aviacijos šventė, kurioje netrūks lėktuvų gausmo, jų skrydžių, akrobatinių pasirodymų, parašiutininkų šuolių ir kitų atrakcijų.
